tarškalinis

tarškalìnis, -ė adj. (2) 1. išklibęs, iškleręs, tarškantis: Grėblys tarškalìnis Ggr. 2. šnek. kuris daug plepa, plepus: Tarškalìnė begalinė, bijok tokios Krš. Tarškalìnė ta bobikė DūnŽ. Gerai, ka pati toki tarškalìnė End. ^ Košė ant ugnies pliupt pliupt pliupt kai boba tarškalìnė NmŽ. 3. išdribęs, išpleręs (apie žmogų): Tarškalìnė merga – vešla kaip tešla Ggr.